Kaip pasirinkti svetainių kūrėją ir neapsigauti

Svetainių kūrėjų pasiūlymų daug, bet rezultatai gali skirtis kardinaliai. Vieni padaro gražų vaizdą, kuris vėliau lėtai kraunasi, sunkiai randamas per Google ir reikalauja nuolatinio „taisymo po truputį”. Verslui to neužtenka. Svetainė turi būti įrankis: aiški struktūra, greitis, pagrindinis SEO paruošimas (kad paieška suprastų, apie ką puslapis), ir normalus palaikymas po paleidimo. Šiame straipsnyje rasi praktiškus patikros kriterijus ir konkrečius klausimus, kuriuos verta užduoti kūrėjui prieš pasirašant sutartį. Kai kuriuos jų žmonės prisimena tik tada, kai jau per vėlu.

Pagrindinės Priežastys Kodėl Hostingas Būtinas Svetainės Talpinimas Butinybe

1) Pirmiausia apsibrėžk tikslą ir sėkmės kriterijus

Jei neaišku, ką svetainė turi padaryti žmogui, neįmanoma normaliai įvertinti, ar kūrėjas darbą atliko gerai

Pradėk ne nuo dizaino sukūrimo. Pradėk nuo veiksmo, į kurį svetainė turi vesti. Tai ir yra pagrindinis „sėkmės kriterijus”. Visa kita yra priemonės.

Paklausk savęs: ką lankytojas turi padaryti po 30-60 sekundžių puslapyje?

palikti užklausą (forma)
paskambinti (ypač jei paslauga skubi)
pirkti (jei tai e-komercija)
registruotis (konsultacijai, renginiui, demo)

Vienas pagrindinis veiksmas yra sveikas pasirinkimas startui. Jei bandysi „ir užklausa, ir skambutis, ir prenumerata, ir atsisiuntimas” visur, dažnai gaunasi triukšmas. Tada nukenčia ir struktūra, ir tekstai.

Toliau apsibrėžk, kokių puslapių reikia nuo starto. Ne 20. Dažniausiai užtenka 3-5, kurie realiai palaiko tavo pardavimo procesą ir atsako į esminius klausimus.

Pagrindinis (aiškus pasiūlymas, kam skirta, kvietimas veikti)
Paslaugos arba Produktai (kas tiksliai siūloma, kaip tai veikia)
Apie (kas jūs, kodėl jumis pasitikėti, be išvedžiojimų)
Kontaktai (telefonas, forma, adresas, darbo laikas, jei aktualu)
DUK arba Atvejai (jei daug pasikartojančių klausimų, arba reikia įrodymo per pavyzdžius)

Jei kūrėjas siūlo startuoti nuo „Portfolio” vien todėl, kad taip įprasta, sustok. Ne kiekvienam verslui to reikia. Geriau vienas geras puslapis, kuris veda į veiksmą, nei penki dekoratyvūs.

Dabar apie turinį. Svetainė nesusikuria iš oro. Kūrėjui reikia tavo medžiagos, o tu turi žinoti, ką tiksliai paruošti.

Tekstai (kas siūloma, kaip veikia, kodėl pasitikėti, atsakymai į klausimus)
Vaizdai (produktų, paslaugų, komandos, jei tai aktualu)
Logotipas (vektorinis, jei įmanoma)
Kontaktinė informacija (telefonas, el. paštas, adresas, darbo laikas)
Socialiniai tinklai (jei naudojami ir jiems yra turinys)

Jei tekstų nėra, kūrėjas gali pasiūlyti juos rašyti, bet tai turi kainuoti atskirai ir būti aiškiai apibrėžta. Neturėtų būti situacijos, kai visi laukia, kas rašys tekstus, o projektas stovi vietoje.

Dar vienas dažnas klausimas: ar jis turės užtekti info, kad surastų tinkamus raktažodžius? Ne. Raktažodžių paieška reikalauja analizės ir turinio plano, kuris priklauso nuo to, kas ieško tavo paslaugų ir kokie terminai paieškoje aktualūs. Jei kūrėjas to nepasiūlo arba nepaaiškina, kaip jis struktūruos turinį ir pasirenka antraštes, tai reiškia, kad „SEO” bus tik techninis minimumas, o ne realus matomumo planavimas.

2) Paklausk, ką konkrečiai apima apimtis

Kai pasiūlymas atrodo aiškus, bet apimtis neapibrėžta, vėliau dažnai kyla klausimas: „o tai kas turi daryti?”

Pradėk nuo puslapių skaičiaus ir tipo. Ne „keletą”, o konkrečiai. Pvz.:

Pagrindinis puslapis
Apie mus
Paslaugos (vienas apibendrintas ar 3 atskiri puslapiai kiekvienai paslaugai)
Kontaktai
DUK arba Atvejai (jei reikia)

Jei kūrėjas sako „padarysim kiek reikės”, tai nereiškia lankstumo. Tai reiškia, kad neturi aiškaus plano ir bus sunku kontroliuoti procesą.

Toliau klausk apie funkcionalumą. Kas bus daroma ir kas ne. Pvz.:

Kontaktų forma (viena ar kelios, kur jos bus, kaip pranešimai siunčiami)
Integracija su el. pašto rinkodaros įrankiu (pvz., Mailchimp) arba CRM (jei aktualu)
Google Analytics ar kitas analizės įrankis (kas jį įdiegia ir kaip nusistato)
Slapukų juosta (GDPR atitiktis, jei reikia)
Daugiakalbystė (jei reikia kelių versijų)
Blogą ar naujienos (jei planuojama reguliariai dėti turinį)

Kiekvienas iš šių dalykų gali atrodyti smulkmena, bet jei tai neįrašyta, vėliau gali išgirsti „tai papildomas darbas”.

Apimčiai taip pat priklauso: kas ruošia ir įkelia turinį. Ar tai kūrėjas, ar tu. Jei tu, kokiu formatu turi pateikti tekstus ir vaizdus. Jei kūrėjas, kaip bus apskaičiuotas laikas ir kas atsitiks, jei teksto per daug arba per mažai.

Dar vienas svarbus klausimas: ar dizaino derinimas įeina į kainą, o jei taip, kiek iteracijų. Kai kurie kūrėjai leidžia 2-3 derinimo raundus, po to už kiekvieną papildomą ėmimą ima apmokėti. Jei tai neaiškinta, gali būti nepatogumų.

Ir paskutinis dalykas apimtyje: kas nepriklauso. Kūrėjas turi aiškiai pasakyti, ko jis nedarys. Pvz.:

Tekstų rašymas (jei tai ne jo darbas)
Fotografija ar vaizdo kūrimas
SEO kampanija po paleidimo (tai jau kita paslauga)
Mokėjimo sistemos integracija (jei tai reikalauja atskiro darbo)
Specialios aplikacijos ar sudėtinga logika

Geriau žinoti tai iš anksto, nei vėliau suvokti, kad tikėjaisi daugiau.

3) Išsiaiškink, kokia bus techninė architektūra

Kai kūrėjas sako „darysim ant WordPress”, tai dar nieko nesako apie kokybę

WordPress yra platforma, bet ne sprendimas. Techninė kokybė priklauso nuo to, kaip jis suprogramuotas, ne nuo to, kad jis naudojamas.

Pirmas klausimas: kokia tema bus naudojama. Ar tai gatava, ar individualiai pritaikyta (child tema), ar pilnai „custom”. Kiekviena turi pliusų ir minusų.

Gatava tema: greitai, bet dažnai prikrauta daug nereikalingų funkcijų, kurios lėtina. Jei ji atnaujinama reguliariai ir tinkamai pritaikoma, gali būti tvarkinga.
Child tema: patogumas ir papildomas kodas viename. Tinkamas pasirinkimas, jei nori pagrindą išlaikyti atnaujintą, bet kai kurias dalis valdyti individualiai.
Pilnai custom: daugiau kontrolės, bet brangu ir rizikinga, jei kūrėjas neturi stiprių standartų.

Antrasis klausimas: kokie papildiniai (plugins) bus naudojami ir kodėl. Ne kiek, o kodėl. Kiekvienas įskiepis prideda kodo, kuris turi būti tvarkomas ir atnaujinamas. Jei kūrėjas pasirenka 15+ įskiepių „kad būtų patogu”, tai rodo silpną architektūrą.

Paprašyk sąrašo, kokios funkcijos bus dengtos per įskiepius, o kokios per individualų kodą. Ir klausk, kas atsitiks, jei įskiepis nustoja būti palaikomas. Ar yra planas B.

Trečias klausimas: kaip bus valdoma individualaus kodo saugykla. Ar tai bus tvarkoma per Git (pvz., GitHub arba GitLab), ar tiesiog failai serveryje. Git reiškia versijų istoriją, aiškumą ir galimybę grįžti atgal, jei kažkas sugenda. Failai serveryje reiškia, kad kiekvieną kartą taisoma „ant gyvųjų” ir riziką praradus kontrolę.

Ketvirtas dalykas: ar bus child tema, ir jei taip, kur bus laikomas jos kodas. Jei ne, kaip bus užtikrinta, kad atnaujinus pagrindinę temą neprarastum patobulinimų.

Ir paskutinis dalykas architekturoje: hostingas. Kur bus laikoma svetainė ir kas tai tvarkys. Ar tai įeina į pasiūlymą, ar tau reikia pačiam susitvarkyti. Jei įeina, kas bus administratorius, kas mokės, ir kas atsitiks, jei norėsi perkelti.

Hostingo klausimas nesibaigia tik „kur bus”. Svarbu ir greitis, ir saugumas, ir atsarginės kopijos. Paprašyk paaiškinti, kaip tai bus užtikrinta.

4) Reikalauk aiškų greičio ir Core Web Vitals planą

„Svetainė bus greita” ir „padarysim optimizuotą” – tai ne planas

Greitis yra matomumas Google paieškoje ir konversija. Jei svetainė lėta, lankytojai išeina, o paieška rodo ją žemiau. Bet greitis priklauso ne nuo pažadų, o nuo konkrečių sprendimų jau architektūros etape.

Klausk, kaip kūrėjas mato Core Web Vitals.

LCP (Largest Contentful Paint): kiek greitai užkrauna pagrindinis turinio elementas. Tikslas – mažiau nei 2,5 sekundės.
FID (First Input Delay) arba INP (Interaction to Next Paint): kaip greitai svetainė reaguoja į vartotojo veiksmus. Tikslas – mažiau nei 100 ms arba mažiau nei 200 ms (INP).
CLS (Cumulative Layout Shift): kiek elementai „šokinėja” užkraunant puslapį. Tikslas – mažiau nei 0,1.

Jei kūrėjas nežino, kas tai yra, arba sako „tai ne problema, vėliau optimizuosime”, tai problema jau dabar.

Paprašyk konkrečių veiksmų:

Kaip bus optimizuojami vaizdai (formatas, suspaudimas, lazy loading)
Kaip bus valdomi šriftai (local hosting, preload, swap)
Kaip bus sprendžiami trečiųjų šalių skriptai (Google Analytics, reklamos, chat)
Ar bus naudojamas CDN ir kešavimas
Kaip bus testuojamas greitis (įrankiai, dažnumas, prieš paleidimą)

Dar vienas svarbus dalykas: mobilusis greitis. Daugelis svetainių atrodo greitai kompiuteryje, bet vėluoja mobiliuose. Paklausk, kaip bus testuojama mobili versija ir ar bus tikrinami realūs įrenginiai (ne tik emuliatorius).

Ir paskutinis klausimas: kas atsitiks, jei po paleidimo paaiškės, kad Core Web Vitals rezultatai prasti. Ar tai įeina į garantiją, ar reikės mokėti papildomai už taisymus.

5) Išsiaiškink, kas tiksliai reiškia „SEO paruošta”

Dažnai „SEO paruošta” reiškia tik tai, kad tema turi meta laukus. Tai ne SEO.

SEO apima daug dalykų, o ne vieną nustatymą. Techninis SEO yra pagrindas, be kurio turinys ir nuorodos neduos rezultato. Todėl klausk konkrečiai, ką „SEO paruošta” reiškia šiame projekte.

Pirma dalis – techninė struktūra:

Ar bus sugeneruotas sitemap.xml ir kaip jis bus tvarkomas
Ar bus sukonfigūruotas robots.txt
Ar bus nustatyti canonical URL (kad Google nematytų dublikatų)
Ar bus aiški H1, H2, H3 struktūra kiekviename puslapyje
Ar bus tvarkinga navigacija ir vidinės nuorodos

Antra dalis – meta duomenys:

Ar bus unikalūs title ir meta description kiekvienam puslapiui
Ar bus Open Graph ir Twitter Card nustatymai (kad dalinantis nuorodomis atrodytų tvarkingai)
Ar bus schema markup (structured data), kad paieška suprastų, apie ką puslapis

Trečia dalis – URL struktūra:

Ar URL bus aiškūs ir trumpi (ne „?page=123″, o „/paslaugos/konsultacija”)
Ar bus peradresavimai (301), jei keičiama struktūra ar migruojama nuo senosios svetainės

Ketvirta dalis – greitis ir mobilumas:

Ar bus optimizuoti vaizdai (SVG, WebP, suspaudimas)
Ar bus mobile-friendly svetainės dizainas ir testuojamas realiais įrenginiais
Ar bus patikrinti Core Web Vitals prieš paleidimą

Jei kūrėjas į klausimą „kaip bus paruoštas SEO” atsako „įdėsim raktažodžius”, tai reiškia, kad jis SEO nesupranta. Raktažodžiai be struktūros, be greičio, be aiškių meta duomenų nieko neduoda.

Dar vienas dalykas: ar bus integruota Google Search Console ir Google Analytics. Tai įrankiai, kurie leidžia matyti, kaip svetainė veikia paieškoje ir kur lankytojai praleidžia laiką. Jei to nėra, neturėsi duomenų, kad suprastum, kas veikia ir kas ne.

6) Išsiaiškink, kaip vyks testavimas ir kas bus tikrinama

Daugelis problemų iškyla tik po paleidimo, nes niekas jų netikrina iki paleidimo

Testavimas nėra „paspaudžiu, veikia, gerai”. Tai sistemingas procesas, kuris turi apimti įvairius scenarijus ir įrenginius.

Paklausk, kas bus testuojama prieš paleidimą:

Ar visos formos veikia ir siunčia pranešimus teisingai
Ar visos nuorodos veda į teisingus puslapius (ne 404)
Ar svetainė tinkamai atrodo skirtinguose įrenginiuose (kompiuteris, planšetė, telefonas)
Ar svetainė veikia skirtingose naršyklėse (Chrome, Safari, Firefox, Edge)
Ar veikia vidinė paieška (jei yra)
Ar slapukų juosta veikia teisingai (jei GDPR aktualu)
Ar greitis atitinka Core Web Vitals standartus

Papildomai klausk, kaip bus testuojamas SEO:

Ar Google gali indeksuoti svetainę (ne blokuota per robots.txt ar meta robots)
Ar sitemap.xml generuojasi ir veikia
Ar meta title ir description unikalūs kiekviename puslapyje
Ar structured data (schema markup) validus
Ar nėra broken links (nuorodų, kurios veda į niekur)

Dar vienas svarbus dalykas: testavimo aplinka. Ar bus staging svetainė (kopija, kur galima išbandyti prieš paleidimą), ar taisymai daromi tiesiai „gyvai”. Jei tiesiai „gyvai”, tai rizikingas būdas.

Ir paskutinis klausimas: kaip bus pranešta apie rastas klaidas. Ar bus bendras sąrašas, kurį galėsi peržiūrėti, ar tiesiog „pasakysim, jei kažkas neveiks”.

7) Išsiaiškink, ką gauni projekto pabaigoje

„Perduodama svetainė” gali reikšti daug dalykų. Klausk konkrečiai.

Projekto pabaigoje turi gauti ne tik veikiančią svetainę, bet ir galimybę ją valdyti. Tai reiškia prieigą, dokumentaciją ir aiškumą, kas dabar tavo atsakomybė.

Paklausk, kas bus perduota:

Administratoriaus prieiga prie WordPress
Hostingo prieiga (cPanel, Plesk, ar kita valdymo sąsaja)
Domeno prieiga (kur registruotas, kaip valdyti DNS)
Duomenų bazės prieiga (jei reikia backup ar keitimų)
FTP arba SFTP prieiga (failų valdymui)
Sąrašas visų naudojamų įskiepių ir temų, su licencijų informacija

Jei kūrėjas sako „prieigas duosim, kai reikės”, tai problema. Prieigas turi gauti nuo pradžių, kad žinotum, jog realiai kontroliuoji projektą.

Dar vienas dalykas: dokumentacija. Ką tai apima?

Kaip atnaujinti WordPress, temas ir įskiepius
Kaip pridėti naują puslapį ar įrašą
Kaip keisti tekstus, vaizdus, kontaktus
Kur yra kritiniai nustatymai (pvz., meta duomenys, SEO pluginai, formos)
Kaip daryti atsargines kopijas (backup)

Jei dokumentacijos nėra, vėliau teks mokytis per bandymus ir klaidas. Arba nuolat klausti kūrėjo, kas gali reikšti papildomus mokėjimus.

Dar viena svarbi dalis: ar individualus kodas bus perduotas. Jei kūrėjas naudojo child temą arba custom kodą, tu turi gauti šį kodą (geriausia per GitHub ar kitą versijų kontrolės sistemą). Jei ne, vėliau neturėsi galimybės toliau plėtoti svetainės be jo.

Paskutinis klausimas: ar įeina mokymas. Ar kūrėjas parodys, kaip valdyti turinį, kaip atnaujinti, kaip tikrinti formas. Jei ne, paprašyk bent video instrukcijos.

8) Išsiaiškink, ką reiškia palaikymas po paleidimo

„Palaikysim” gali reikšti daug dalykų. Arba nieko.

Po paleidimo svetainė nėra užbaigtas produktas. Ji turi būti atnaujinama, saugoma ir prižiūrima. Todėl svarbu žinoti, kas įeina į palaikymą ir kas ne.

Paklausk, kas apima palaikymą:

WordPress core atnaujinimai (kas juos darys ir kaip dažnai)
Temų ir įskiepių atnaujinimai (kas atsakingas, kaip testuojama)
Saugumo stebėjimas (ar bus tikrinama, ar nėra pažeidžiamumų)
Atsarginės kopijos (kaip dažnai, kur saugomos, kaip atstatoma)
Techninė pagalba (kiek valandų per mėnesį, kokio tipo užklausos)

Jei kūrėjas sako „palaikysim, kai reikės”, paklaus, ką tai reiškia kainos požiūriu. Ar tai mėnesinis mokestis, ar valandinė kaina, ar fiksas už konkrečius dalykus.

Dar vienas svarbus dalykas: kas nepriklauso palaikymui. Pvz.:

Naujų puslapių kūrimas
Dizaino pakeitimai
Naujų funkcijų pridėjimas
Tekstų rašymas ar redagavimas
SEO kampanija (tai jau atskira paslauga)

Geriau žinoti ribas iš karto, nei vėliau ginčytis, ar tai įeina į „palaikymą”.

Dar viena rizika: kas atsitinka, jei nustoji mokėti už palaikymą. Ar prarandama prieiga, ar tiesiog nebeatnaujinama. Jei prarandama prieiga, tai reiškia, kad svetainė nebus visiškai tavo.

Paskutinis klausimas: kaip ilgai veikia garantija po paleidimo. Ar tai 30 dienų, ar 3 mėnesiai. Ir kas įeina į garantiją. Ar tai tik „kas neveikia”, ar taip pat „optimizavimas, jei greitis prastas”.

9) Patikrink, ar turite bendrą komunikacijos kalbą

Techniškai gali būti viskas tvarkinga, bet jei susikalbėti sunku, projektas taps kančia

Technologija yra tik dalis. Kita dalis – ar kūrėjas geba aiškiai paaiškinti, ką daro, kodėl daro, ir kas bus toliau. Jei jau dabar komunikacija vangoka arba neaiški, projekto metu bus dar blogiau.

Paklausk, kaip vyks komunikacija:

Koks bus pagrindinis komunikacijos kanalas (el. paštas, Slack, telefono skambučiai, projektų valdymo įrankis)
Kaip dažnai bus atnaujinimai (ar reguliariai, ar tik kai klausi)
Kaip greitai gaunamas atsakymas (per kelias valandas, per dieną, per savaitę)
Kas bus kontaktinis asmuo (ar vienas žmogus, ar keičiasi)

Jei kūrėjas nesugeba konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus arba sako „rašykit, kai reikės”, tai rodo, kad komunikacija nebus jo prioritetas.

Dar vienas testas: paklausk sudėtingesnio klausimo ir stebėk, kaip jis atsako. Ar paaiškina aiškiai, ar bando apeiti, ar sako „patikėkite, mes žinom”.

Geras kūrėjas nesibaimina klausimų. Jis juos supranta kaip dalį proceso, kuri padeda išvengti nesusipratimų.

Ir dar vienas praktinis patikrinimas: ar jis pateikia informaciją struktūruotai (pvz., projektavimo etapai, terminai, kas kada daroma), ar tiesiog „padarysim”. Jei nėra struktūros komunikacijoje, nebus ir projekto valdyme.

10) Patikrink, kaip bus valdomas projektas

Jei projektas „tiesiog vyksta”, o kas ir kaip daroma neaišku, problemos neišvengiamos

Projekto valdymas yra ne tik grafikas. Tai aiškumas, kas kada daroma, kas už ką atsakingas, ir kaip sprendžiamos problemos, kai jos iškyla.

Paklausk, kaip bus tvarkomas projekto eigos sekimas:

Ar bus naudojama projektų valdymo sistema (Trello, Asana, ClickUp, ar kita)
Ar galėsi matyti, kas daroma šiuo metu ir kas planuojama toliau
Ar bus aiškūs terminai kiekvienam etapui
Kas atsitinka, jei terminas praleistas (ar pranešama iš anksto, ar sužinai tik vėluojant)

Jei kūrėjas nesugeba paaiškinti, kaip tu matysi projekto eigą, arba sako „aš visą laiką žinosiu, kas vyksta”, tai rodo, kad projektas bus valdomas chaotiškai.

Dar vienas svarbus klausimas: kas atsitinka, jei iškyla netikėta problema. Ar yra aiškus būdas ją spręsti, ar tiesiog laukiama, kol „kas nors pagalvos”.

Paklausk apie svarbius etapus (milestone):

Kada bus parodytas tinklapio dizaino maketas
Kada bus galima pamatyti veikiančią versiją (staging)
Kada vyksta testavimas
Kada planuojamas oficialus paleidimas

Jei atsakymas „priklausomai nuo to, kaip seksis”, tai nėra planas. Planas turi turėti aiškias datas ir etapus, net jei vėliau reikia koreguoti.

Ir dar vienas praktinis patarimas. Jei jaučiate, kad jus bandoma nuvarginti detalėmis arba, atvirkščiai, viską supaprastinti iki „patikėkit”, paprašykite vieno puslapio projekto santraukos: kas daroma, kas nepriklauso apimčiai, kaip testuojama, kas perduodama pabaigoje. Jei to nepavyksta gauti, tikėtina, kad ir projekto valdymas bus toks pats.

DUK

Dažniausiai užtenka 8-12 klausimų, jei jie pataiko į rizikingiausias vietas ir reikalauja konkrečių atsakymų. Praktinis rinkinys: 1) kas tiksliai įeina į apimtį ir kas ne, 2) kas bus atsakingas už turinio įkėlimą ir kaip bus pateikti tekstai, 3) kokia WordPress architektūra numatyta (tema, child tema, „custom” blokai, papildiniai) ir kodėl, 4) kur bus laikomas individualus kodas ir kaip bus valdoma versijų istorija, 5) ar admin prieiga bus suteikta nuo pradžios ir kaip valdysite prieigas, 6) kaip bus matuojamas greitis ir kada bus tikrinami Core Web Vitals, 7) ką konkrečiai reiškia „SEO paruošta” šiame projekte (technika, struktūra, metaduomenys, schema, peradresavimai), 8) kaip vyks testavimas prieš paleidimą (įrenginiai, naršyklės, formos, 404, slapukų juosta), 9) koks atnaujinimų ir atsarginių kopijų planas po paleidimo, 10) ką gausite perdavimo metu (prieigos, dokumentacija, instrukcija, sąrašas kas įdiegta).

Skaičius nėra esmė. Esmė yra atsakymų konkretumas: vardai, įrankiai, procesas, kas kada daroma ir kas už ką atsako. Jei į paprastą klausimą gaunate „nesijaudinkit” arba „čia standartas”, paprašykite pavyzdžio iš ankstesnio projekto arba trumpo rašytinio paaiškinimo, nes būtent tai parodo, ar procesas realiai suvaldytas.

Dažnai verta, jei augimas reiškia daugiau turinio, daugiau puslapių, aiškią struktūrą, kelių kalbų versijas, naujas nukreipimo ir formų logikas, bei techninį SEO. WordPress čia patogus, nes turinys ir dizainas gali būti tvarkomi atskirai, lengva plėsti funkcijas per papildinius arba individualų kodą, o greičio ir Core Web Vitals tikslai pasiekiami, jei architektūra nuo pradžių tvarkinga.

Ribojantis jis tampa, kai planuojama kurti specifinę aplikaciją su sudėtingomis rolėmis, realaus laiko duomenimis, daug individualios verslo logikos ar nestandartiniais duomenų ryšiais. Tokiais atvejais verta tiesiai klausti: kas bus „custom”, kur bus laikomas kodas, kaip bus testuojama po atnaujinimų, ir kur yra riba, kai WordPress pradeda branginti plėtrą dėl sudėtingumo, o ne dėl turinio.

Praktiškai svarbiau yra tikslas. Dizainas padeda pasitikėjimui ir aiškumui, bet jei dėl jo puslapis kraunasi lėtai, krenta konversijos ir nukenčia matomumas paieškoje. Sveikas kompromisas toks: pirmiausia struktūra, hierarchija ir turinys, tada vizualiniai akcentai, kurie netrukdo greičiui.

Sprendimą priimti lengviau, kai kūrėjui užduodate kelis konkrečius klausimus: kas dizaino makete labiausiai kenkia Core Web Vitals, kaip tai bus matuojama prieš paleidimą, ir kokie elementai bus daromi „lengvais” (šriftai, animacijos, paveikslėliai, trečiųjų šalių skriptai). Geras dizainas nėra tas, kuris atrodo įspūdingai, o tas, kuris aiškiai veda per puslapį ir nepriverčia naudotojo laukti.

Techninis SEO nėra „įjungtas” mygtukas, todėl prašykite parodyti patikrinamus artefaktus: sugeneruotą sitemap.xml ir robots.txt logiką, peradresavimų planą (bent jau www ir http/https, senų URL sąrašą jei migruojama), pavyzdinį puslapį su aiškia H1-H2 struktūra ir teisingais title bei meta description, taip pat šablonus, kur tai valdoma WordPress’e (pvz., puslapio šablonas, įrašo šablonas, archyvai, breadcrumbs). Jei atsakymas apsiriboja „įrašysim raktažodžius”, tai nėra techninis SEO.

Dar paprasčiau – paprašykite parodyti testavimo eigą: ką tikrina prieš paleidimą (indexing nustatymai, canonical, 404, redirect grandinės), kokiu įrankiu tikrina struktūrą ir klaidas (pvz., crawl tipo patikra), ir vieną realų pavyzdį iš projekto, kur pagal testą buvo pataisyta problema. Normalus kūrėjas gali parodyti konkrečius URL ir konkrečius pakeitimus, o ne bendras frazes.

„Svetainė perduota” reiškia, kad jūs turite realią kontrolę ir galite ją valdyti be kūrėjo. Praktikoje tai apima: WordPress administratoriaus, hostingo ir domeno (DNS) prieigas, duomenų bazės ir failų prieigą arba aiškų būdą jas gauti, visų naudojamų papildinių ir temų sąrašą su licencijų informacija (kas apmoka, kieno vardu registruota, kada baigiasi), šaltinius ir failus, kurie reikalingi tolimesniam darbui (pvz., individualus kodas, child tema, saugykla jei naudota), bei trumpą dokumentaciją kaip atnaujinti, kur keisti turinį ir kur yra kritiniai nustatymai.

Taip pat turi būti sutarta atsarginių kopijų logika: kas daro backup, kaip dažnai, kur jos laikomos, kaip realiai atliekamas atstatymas ir kas atsakingas, jei po atnaujinimo kažkas sugenda. Pabaigoje turi būti aiški riba, kas įeina į palaikymą po perdavimo, o kas jau yra atskiras darbas, kad neliktų „pilkos zonos”.

Ne. PageSpeed balas priklauso nuo turinio (ypač vaizdų), šriftų, trečiųjų šalių skriptų, analitikos, formų, chat įrankių ir net nuo testavimo sąlygų. Kartais „maksimalus” balas pasiekiamas tik išmetus tai, kas verslui realiai reikalinga, arba padarius sprendimus, kurie vėliau apsunkina turinio valdymą.

Praktiškai svarbiau, kad svetainė būtų stabili ir greita realiame naudojime, ypač mobiliuose. Žiūrėkite į Core Web Vitals, aiškų krovimosi pojūtį, pirmo ekrano greitį ir tai, ar nėra kritinių problemų, kaip per sunkūs vaizdai, blokavimas dėl skriptų ar nuolat „šokinėjantis” išdėstymas. Balas yra indikatorius, bet tikslas yra patogus naršymas ir tvarkingas techninis pagrindas.

Žodis iš svetainių ekspertų

Dažnai matome tą patį, ir tai kartojasi: gražus maketas, gražūs pažadai, o po paleidimo išlenda techninė netvarka. Dažnai matome, kad niekas iki galo nepatikrina vidinių nuorodų logikos, ir tada vartotojas vaikšto ratais, o paieška nemato aiškių ryšių tarp puslapių.

Ramus sprendimas renkantis tinklapio kūrėją yra paprastas: rinkitės tą, kuris sugeba aiškiai pasakyti, ką darys ir kodėl, ir nebijo pasakyti „ne”, kai prašymas pakenktų struktūrai ar greičiui. Jei vietoje konkrečių atsakymų girdite tik miglotas frazes, geriau sustoti anksčiau, nei vėliau tvarkyti pasekmes.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.