Kodėl struktūra svarbiau už dizainą kuriant svetainę

Šiame straipsnyje „struktūra“ vadinsiu tai, kaip svetainė sudėliota iš vidaus: informacijos architektūrą (kur kas yra), puslapių hierarchiją (kas svarbiausia ir kas priklauso kam), navigaciją (kaip žmogus juda) ir turinio blokų tvarką (ką pamato pirmiausia, o ką tik vėliau). O „dizainas“ bus išorė: spalvos, šriftai, nuotraukos, ikonėlės ir kiti vizualūs sprendimai. Dizainas gali padėti, bet jis retai išgelbėja, kai žmogus neranda atsakymo į savo klausimą. Todėl žiūrėsiu per vartotojo kelionę: kaip žmogus ateina į svetainę, ko jis iškart ieško, kur dažniausiai užstringa ir kokia aiški struktūra jį nuveda iki veiksmo – užklausos, skambučio ar pirkimo.

Svetainės Greičio Pagerinimo Ir Pagespeed Optimizavimo Strategijos Ir Technikos

Kas yra svetainės struktūra ir kuo ji skiriasi nuo dizaino

Kai sakote „reikia gražiau“, dažnai turite omenyje, kad žmogus neranda, kur eiti toliau, arba turinys sudėliotas ne ta tvarka.

Struktūra yra tai, kaip svetainė veikia iš vidaus. Ne technologijos prasme, o kaip sudėliota informacija, kad žmogus galėtų susigaudyti ir pasiekti tikslą.

Paprastai struktūrą sudaro keturi dalykai:

Puslapių medis – kokie puslapiai egzistuoja ir kaip jie susiję. Pvz: Home, Paslaugos, Atvejai (projektai), Apie, Kontaktai, DUK.
Meniu – pagrindinis kelias, kuriuo dauguma žmonių juda. Jei meniu neatsako į klausimą „ką jūs darote?“, žmogus pradeda spėlioti.
Vidinės nuorodos – vietos, kur puslapiai susijungia tarpusavyje. Pvz: iš paslaugos puslapio nuoroda į susijusį atvejį arba į konkretų kontaktinį veiksmą.
Turinio blokų seka puslapyje – kokia informacija rodoma pirmiausia, o kas paliekama vėliau. Tvarka svarbi, nes žmonės skenuoja, o ne skaito nuo pradžios iki galo.

Dizainas yra vizualinis apipavidalinimas. Jis padeda, nes sukuria aiškumo pojūtį, paryškina svarbius dalykus ir mažina trintį. Bet jis nepakeičia logikos. Jei puslapių medis painus, o meniu slepia svarbiausią informaciją, gražus vaizdas problemos neišsprendžia.

Praktinis pavyzdys iš realaus gyvenimo. Turite dailų puslapį, bet „Paslaugos“ viduje viskas sumesta į vieną ilgą tekstą. Nėra aiškių krypčių: ar tai konsultavimas, ar diegimas, ar priežiūra. Žmogus mato, kad „kažką darote“, bet nesupranta, ar tai jam, ir kur spausti toliau.

Kitas variantas: paprastesnis puslapis, bet su aiškiais keliais. Paslaugos suskirstytos pagal situacijas arba rezultatus, kiekviena paslauga turi atskirą puslapį, o iš jo yra nuorodos į pavyzdžius ir į kitą žingsnį. Čia dizainas gali būti kuklus, bet kelionė aiški. Tokia struktūra dažniau nuveda iki užklausos, nes žmogus nešvaisto energijos orientacijai.

Mano vertinimas paprastas: jei reikia rinktis, pirmiau tvarkyčiau puslapių medį ir meniu, o tik tada šlifuosčiau vaizdą. Dizaino atnaujinimas be struktūros peržiūros dažnai baigiasi tuo, kad svetainė atrodo naujai, bet veikia taip pat painiai kaip ir prieš tai.

Struktūra kaip vartotojo kelionė: nuo pirmo apsilankymo iki veiksmo

Galvokite apie svetainę kaip apie maršrutą: žmogus ateina su klausimu ir turi greitai rasti atsakymą, be bereikalingų posūkių.

Dauguma žmonių į svetainę neateina „pasigrožėti“. Jie ateina dėl konkrečios priežasties. Struktūra yra tai, kas padeda jiems judėti pirmyn, net kai jie skaito tik antraštes ir permeta akimis pirmas eilutes.

Realiame projekte aš visada pradedu nuo to, kaip žmogus čia patenka. Tipiškai yra trys scenarijai.

Per paiešką į konkretų puslapį. Dažnai tai paslaugos aprašymas, DUK arba straipsnis.
Per rekomendaciją į pradžios puslapį. Žmogus dar nežino, kur spausti, ir tikrina, ar jūs patikimi.
Per reklamą į nukreipimo puslapį. Nukreipimo puslapis (landing page) yra puslapis, sukurtas vienam konkrečiam pasiūlymui ar veiksmui.

Kiekvienu atveju jis atsineša tuos pačius tris klausimus. Jie gali būti neištarti, bet jie visada ten.

Ar čia man?
Ar galite padėti?
Kaip susisiekti arba užsakyti?

Jei struktūra šiuos klausimus atsako per pirmas kelias sekundes, judėjimas vyksta natūraliai. Jei ne, žmogus pradeda spėlioti. O spėliojimas internete baigiasi paprastai – atgal į Google arba uždaromas tabas.

„Ar čia man?“ dažniausiai išsprendžia aiškūs pavadinimai ir normalus puslapių medis. Ne „Sprendimai“, o konkrečiai: „WordPress svetainių kūrimas“, „Techninė priežiūra“, „Greitaveikos optimizavimas“. Kuo mažiau žargono, tuo geriau.

„Ar galite padėti?“ atsako turinio tvarka. Pirmiausia parodote, ką darote ir kokioms situacijoms tai tinka. Tada pateikiate įrodymus: darbų pavyzdžius, procesą, atsakymus į tipines abejones. Ne viską vienu metu, o tokia seka, kuri logiškai tęsia mintį.

„Kaip susisiekti ar užsakyti?“ yra vieta, kur dažnai matau daugiausia trinties. Kontaktas paslėptas meniu gale, forma tik viename puslapyje, o paslaugų puslapyje nėra aiškaus kito žingsnio. Struktūra turi nuvesti iki veiksmo, o ne palikti žmogų vieną su klausimu „gerai, o ką dabar?“

Praktiškai tai reiškia vieną dalyką: kiekvienas puslapis turi pasiūlyti kitą logišką žingsnį. Ne bet kokį, o susijusį su tuo, ką žmogus ką tik perskaitė.

Jei žmogus yra paslaugos puslapyje, parodykite susijusias paslaugas, kurios dažnai eina kartu.
Įdėkite kelių darbų pavyzdžių nuorodas, kurios atitinka tą paslaugą, ne bendrą portfolio sąrašą.
Duokite tiesų kelią į kontaktą: forma, el. paštas arba trumpas užklausos žingsnis.

Raginimas veikti (CTA) turi būti kelionės dalis, o ne mygtukas „dėl vaizdo“. Geras CTA yra konkretus ir laiku. Pavyzdžiui: po paslaugos paaiškinimo pasiūlykite „Gauti pasiūlymą“ arba „Parašyti dėl įvertinimo“, o ne bendrą „Susisiekite“, kuris nieko nepasako apie kitą žingsnį.

Mano praktinis vertinimas: jei abejojate, rinkitės mažiau pasirinkimų viename ekrane. Geriau trys aiškūs keliai (susijusi paslauga, pavyzdžiai, kontaktas) nei dešimt nuorodų, kurios atrodo „tvarkingai“, bet realiai sustabdo sprendimą.

Kai struktūra sutvarkyta, dizainas pradeda dirbti savo darbą. Jis padeda pastebėti svarbiausią, bet jis nekuria maršruto. Maršrutą sukuria puslapių logika ir nuoseklūs kiti žingsniai kiekviename taške.

Kodėl dizainas dažnai užmaskuoja struktūros problemas (ir kodėl tai brangu)

Dažna situacija: vietoje to, kad sutvarkytume puslapių logiką ir kitus žingsnius, bandome „padaryti gražiau“ ir tikimės, kad tai išspręs paieškos ir sprendimo procesą.

Vizualūs elementai gali trumpam sukurti įspūdį, kad viskas aišku. Didelės antraštės, iliustracijos, animacijos, blokai su „privalumais“. Akis juda. Bet jei žmogus tuo metu neranda atsakymo į savo klausimą, jis juda ne į priekį, o šiaip per ekraną.

Praktiškai tai atrodo taip: turinys gražiai „sudėtas“, bet sprendimo kelias neįvardintas. Žmogus ieško kainos, proceso, termino, kas tiksliai įeina. Vietoje to randa bendras frazes ir gražius paveikslėlius. Dėmesys nukreipiamas į formą, o ne į atsakymą.

Čia ir atsiranda simptomai, kuriuos dažnai matau projektuose, kai struktūra ne iki galo suveikia:

daug pasikartojančių klausimų klientų aptarnavimui ar pardavimams (apie tą patį, kas turėtų būti aišku svetainėje)
mažai užklausų, nors srautas atrodo normalus
lankytojai blaškosi tarp puslapių, grįžta atgal, spaudinėja meniu, bet nepasirenka kito žingsnio
populiariausias puslapis yra Kontaktai, bet kelias iki jo painus arba netikėtas (pavyzdžiui, žmogus turi „išsikapstyti“ per kelis puslapius, kol randa formą ar el. paštą)

Tokioje situacijoje noras „perdaryti dizainą“ yra suprantamas. Matosi paviršius. Lengviau pakeisti blokų išdėstymą, spalvas, šriftus, negu pergalvoti puslapių hierarchiją ir turinio seką. Bet jei problema yra logikoje, dizaino pakeitimas dažnai duoda tik trumpalaikį efektą.

Kodėl trumpalaikį? Nes naujas vaizdas trumpam pakelia dėmesį ir sukuria „švaros“ jausmą. Kai kurie žmonės vis tiek ras kontaktą. Kai kurie vis tiek parašys. Bet tie, kurie ateina su konkrečiu klausimu ir nori greito atsakymo, vėl atsitrenks į tą pačią vietą. Tik dabar ji bus gražesnė.

Brangu tampa ne dėl pačio dizaino. Brangu dėl ciklo: perdarom, paleidžiam, po kelių savaičių vėl aišku, kad klausimai nesumažėjo, užklausų nedaug, ir vėl ieškom „kas ne taip“. O dažniausiai „ne taip“ yra tai, kad puslapis nepadeda žmogui priimti kito sprendimo.

Kada dizainas tikrai padeda? Tada, kai struktūra jau aiški. Kai puslapis turi vieną pagrindinį tikslą. Kai antraštės atsako į klausimus, o sekcijos eina logiška tvarka. Tada dizainas sustiprina skaitymą ir orientaciją: pabrėžia svarbiausia, suteikia aiškias pauzes, padeda greitai nuskenuoti ir suprasti, kur esu ir ką galiu daryti toliau.

Mano praktinis patarimas prieš bet kokį „padarykim gražiau“ etapą: pasiimkite vieną pagrindinį puslapį (dažniausiai paslaugą) ir pereikite jį kaip pirmą kartą atėjęs žmogus. Užduokite sau tris klausimus: ką siūlote, kam tai skirta, koks kitas žingsnis. Jei bent vienas atsakymas reikalauja spėlioti, pirmiau taisykite struktūrą. Dizainas tada atsipirks labiau.

Puslapių hierarchija: ką dėti į meniu, o ką palikti vidinėms nuorodoms

Praktiški principai, kad meniu liktų trumpas, o lankytojas greitai rastų kitą sprendimo žingsnį.

Meniu yra ne svetainės žemėlapis. Jis yra greitas sprendimų sąrašas. Kitaip tariant, meniu skirtas pagrindiniams sprendimams, ne viskam.

Jei į meniu sudedate viską, kas jums svarbu, žmogui lieka tik spėlioti. Ir dažniausiai jis pasirenka ne geriausią kelią, o tiesiog artimiausią. Dažnai tai būna „Kontaktai“ vien todėl, kad daugiau niekas neatrodo aišku.

Praktikoje 2-3 hierarchijos lygiai dažniausiai užtenka, jei turinys sugrupuotas logiškai. 1 lygis yra pagrindinis meniu. 2 lygis dažniausiai yra išskleidžiamas punktas arba paslaugų grupės. 3 lygis jau yra riba, kurioje žmonės pradeda pasimesti, ypač telefone.

Geras testas paprastas. Ar iš meniu galima pasirinkti kitą žingsnį per 1-2 paspaudimus? Jei reikia „naviguoti“ kaip kataloge, reiškia hierarchija per gili.

Didžiausia painiava atsiranda paslaugų dalyje. Čia svarbu pasirinkti vieną grupavimo logiką ir jos laikytis.

Paslaugas galite grupuoti pagal kliento problemą. Pavyzdžiui: „Reikia naujos svetainės“, „Reikia sutvarkyti esamą“, „Reikia greičio ir stabilumo“. Tai veikia, kai klientai ateina su tikslu, bet dar nežino sprendimo pavadinimo.

Arba galite grupuoti pagal paslaugos tipą. Pavyzdžiui: „WordPress kūrimas“, „Techninis įgyvendinimas“, „Priežiūra“. Tai veikia, kai klientai jau supranta, ko ieško, ir nori palyginti apimtį.

Bet nemaišykite abiejų vienu metu be aiškios logikos. Jei meniu vienur kalba apie problemą, kitur apie technologiją, o dar kitur apie rezultatą, žmogus nežino, kokia taisyklė galioja. Mano vertinimas toks: geriau šiek tiek supaprastinti ir prarasti vieną „gražų“ punktą, negu palikti du lygiagrečius paslaugų katalogus, kuriuose dubliuojasi prasmė.

Kas tada nutinka visiems kitiems puslapiams, kurie svarbūs, bet netelpa į meniu? Čia labai gerai veikia vidinės nuorodos.

Vidinė nuoroda yra paprastas „tiltas“ tarp susijusių puslapių. Ji rodoma ten, kur žmogui natūraliai kyla kitas klausimas. Tai nėra papildomas meniu. Tai yra kontekstas.

Pavyzdžiai, kurie realiai padeda kelionei:

Iš paslaugos puslapio į atvejo analizę, kad žmogus pamatytų, kaip tai atrodo praktikoje.
Iš atvejo analizės į užklausą, kai jau aišku, kad sprendimas tinka.
Iš paslaugos puslapio į DUK (FAQ), kai kartojasi tie patys klausimai apie procesą ar terminus.

Čia svarbi smulkmena: nuorodos turi būti ten, kur jos reikalingos, o ne „kur liko vietos“. Jei nuoroda yra puslapio apačioje vien dėl to, kad „reikia kažką pridėti“, ji dažniausiai neveiks.

Dar vienas praktiškas principas. Meniu turėtų padėti pasirinkti kryptį. Vidinės nuorodos turėtų padėti tęsti kelią. Kai tai atskiriate, struktūra tampa aiškesnė, o svetainė mažiau priklauso nuo to, ar dizainas tuo metu atrodo „modernus“.

Turinio struktūra puslapyje: ką žmogus turi suprasti per pirmas 20 sekundžių

First fix the order of information, not the look, so a visitor immediately knows what you do, who it is for, and what to do next.

When someone lands on a page, they make a quick decision. Not because they are impatient, but because they are scanning for relevance. If the first screen makes them work, they leave. This is structure, not design.

Start with the first screen. It needs one clear statement: what you offer and who it is for. No abstractions. Avoid lines like “digital solutions” or “we build experiences”. Say the real thing.

For example: “WordPress websites built for service businesses that need speed, clean structure, and reliable delivery.” That is specific. A visitor can self-select in seconds.

Right after that, make the next steps predictable. A practical sequence that works on most service pages is:

How you work (process) – the main stages, in plain language.
What the client gets (result) – outputs and boundaries, not vague benefits.
What proves you are reliable (evidence) – examples, facts, relevant experience.
How to contact you – one clear call to action.

Process is not there to impress. It reduces uncertainty. Keep it short. Discovery, build, review, launch, support is often enough. If you use a technical term, explain it in one line. For example: “Staging site – a private copy used for testing before launch.”

Results should be concrete. Pages delivered, CMS set up, basic training, handover, ongoing support options. Also say what is not included when that saves time later. In my view, being clear here beats trying to look flexible.

Evidence comes next because it answers the quiet question: “Can you actually do this?” Case studies, before-after notes, constraints you handled, and your role in delivery all count. Keep it grounded. A few solid examples are stronger than a long list of logos with no context.

Then contact. Make it easy. One primary action per page. If the page goal is “request a quote”, do not also push “book a call”, “download a guide”, and “subscribe” with equal weight. Blocks pulling in different directions dilute the page.

Put details lower down. Technical specifications, long checklists, plugin lists, and secondary questions belong below the main flow. They matter, but they are for people who are already interested. If you push them too high, you force everyone to read like they are comparing suppliers, even if they just came to understand the offer.

A simple test: read only the headings on the page. Do they form a sensible conversation and lead to one decision? If not, the structure is fighting itself. Fix that first, and the page will usually feel clearer without changing anything visual.

Struktūra realiems verslams: paslaugos, darbų pavyzdžiai, kainodara ir kontaktas

These pages should connect into one clear path, so people do not have to guess where to go next or what happens after they enquire.

Most business websites are built from the same building blocks. Services. Projects. Pricing. Contact. The common mistake is treating them as separate islands.

A visitor’s journey is usually simple: they recognise their problem, check if you solve it, look for proof, want a sense of cost, then decide whether it is worth contacting you. Structure should support that sequence, even if they enter from a random page.

Service pages: answer the practical questions in the right order

A good service page is not a list of features. It is a guided decision. Start with the problem in the client’s language. Then show the approach you use to solve it.

Include four things, in this order:

Problem – what is going wrong or missing, and what it tends to cost the business in time, leads, or trust.
Solution – what you actually deliver, described as outputs, not slogans.
Who it is for – and who it is not for. This saves everyone time.
What to expect – your process, written in plain steps, plus what you need to start.

That last part matters more than many people think. Say what is required to begin: access to hosting or domain, existing content, a point of contact, brand assets, legal pages, and any constraints. If you need a staging site, explain it in one line: a staging site is a private copy used for testing before launch.

One small judgement call: if you cannot explain the process in five to seven steps, it is usually not “complex”. It is usually unclear. Tighten it until it reads like a sensible sequence.

Projects and case studies: show context, not just screenshots

Work examples are where structure often breaks. People show a gallery, then expect trust to appear. A better pattern is short, consistent case notes that answer real questions.

For each project, include:

Context – what sort of business it was and what stage they were at.
Task – what needed to be achieved, including any constraints.
Solution – what you built or changed, and your role.
Result – described carefully. Avoid big claims you cannot evidence.

Then add a clear link to the relevant service. If a case study is about rebuilding a WordPress site for speed and maintainability, it should point to that service page, not to the contact form. Let the visitor follow the same logic you did.

Pricing: reduce uncertainty without guessing numbers

Pricing pages fail when they either hide everything or pretend every project costs the same. There are three sensible ways to structure pricing, and which one is right depends on how repeatable your work is.

Use ranges when projects vary but you can still bracket them honestly. A range works best when you also explain what pushes a project to the lower or higher end. For example: number of templates, complexity of content migration, integrations, multilingual needs, and who supplies the copy.

Use packages when the scope is standard. Packages are easier to understand and compare, but only if you set clear boundaries. What is included. What is optional. What triggers a separate quote.

Use assumptions when you genuinely cannot price without discovery. That is fine, but do not stop at “it depends”. List the assumptions you would need to confirm. Then people can self-select and come prepared.

Be direct about what pricing depends on. Scope is the obvious one, but content responsibility is often the real driver. If the client expects you to fix unclear copy or messy structure, say so, because it changes the work.

Contact and enquiry: remove guesswork

The contact step should feel predictable. If someone has read your services and looked at your work, the form should not become a new puzzle.

Ask only what you need to reply well. A practical set of form questions is:

What do you need built or improved?
What is the main goal of the site?
Do you have an existing site? Share the link.
What is the rough scope: number of key pages, languages, any integrations?
Who will provide content and images?
Any constraints or deadlines you already know about?

Offer alternative channels as well. Some people prefer email. Some need a call. Do it without making it noisy. One primary method, one or two backups.

Most important: say what happens after the enquiry. When you will respond, what you will ask next, and what the first step looks like. Even a short note like “We will review your message, ask a few follow-up questions, then propose a scope” reduces friction.

If these four areas connect cleanly, the website stops feeling like a collection of pages. It starts working like a guided route. That is structure doing its job.

Techninė struktūra, kurią klientas pajunta: greitis, stabilumas ir priežiūra

Struktūra čia reiškia tvarkingą puslapių medį ir aiškius šablonus, kad WordPress viduje būtų mažiau chaoso ir daugiau nuspėjamumo.

Gražus dizainas gali patikti pirmą minutę. Bet kasdienybėje laimi tai, ką pajunti po kelių savaičių: kaip greitai atsidaro puslapiai, ar niekas nelūžta po smulkaus pakeitimo, ir kiek kainuoja paprastas atnaujinimas.

Aiški puslapių struktūra yra paprastas dalykas. Puslapių medis turi logiką: kas yra pagrindiniai puslapiai, kas yra antriniai, kur žmogus tikisi rasti informaciją. Kai tai sužiūrėta, turinį atnaujinti lengva, nes kiekvienas puslapis turi aiškią rolę, o ne yra dar vienas „kažkur įdėkim“ variantas.

Tas pats galioja šablonams. Šablonas yra puslapio karkasas, pagal kurį jis surenkamas. Jei turite kelis aiškius šablonus (pvz. paslauga, projektas, straipsnis, kontaktai), vėliau nereikia iš naujo galvoti, kaip viskas turi atrodyti ir veikti kiekvieną kartą. Redagavimas tampa rutina, o ne mini projektu.

Problemos prasideda, kai dizaino logika yra „viskas skirtinga“. Iš pradžių tai atrodo kaip kūryba. Po to tai tampa palaikymu, kur kiekvienas puslapis turi savo taisykles, savo išimtis ir savo smulkius pataisymus. Praktikoje tai reiškia, kad net nedidelis pakeitimas užtrunka ilgiau, nes reikia tikrinti, ar nepaveiksi dar penkių skirtingų variantų.

Čia labai padeda modulinis turinys. Moduliai yra tie patys pakartotiniai blokai, naudojami nuosekliai: hero, privalumai, procesas, DUK, kvietimas susisiekti. Kai jie sukurti kartą ir naudojami daug kur, nereikia visko kurti iš naujo. Be to, jeigu norite pakeisti vieną elementą (pvz. kaip atrodo DUK sekcija), tai tampa kontroliuojamas darbas, o ne kelionė per kiekvieną puslapį atskirai.

Praktinis patarimas: prieš prašydami „unikalaus“ puslapio, paklauskite savęs vieno dalyko. Ar ši idėja kartosis bent kelis kartus? Jei taip, ją verta daryti kaip šabloną ar modulį. Jei ne, dažniausiai geriau naudoti esamą struktūrą ir tik šiek tiek pritaikyti turinį. Vienkartiniai nestandartai dažniausiai yra brangiausi, nes jų negalite pakartotinai panaudoti.

Nestandartas yra pateisinamas, kai yra aiškus tikslas ir jis kartojamas. Pavyzdžiui, jei turite konkrečią paslaugą su kitokiu pardavimo procesu, kitokia informacijos seka, ir tokių puslapių bus daugiau. Tada verta investuoti į atskirą šabloną. Bet „padarykim šitą puslapį kitaip, nes taip įdomiau“ yra silpnas argumentas, nes vėliau už tą „kitaip“ mokate kiekvieną kartą, kai reikia kažką keisti.

Gera techninė struktūra dažniausiai atrodo nuobodi. Ir tai yra komplimentas. Ji leidžia jums judėti greitai, daryti pakeitimus be baimės, ir turėti svetainę, kurią galima prižiūrėti be nuolatinio „kas čia buvo sugalvota“ klausimo.

Kaip patikrinti struktūrą prieš kuriant dizainą: paprasti testai

Tikslas paprastas: įsivertinti, ar žmogus randa svarbiausius atsakymus ir supranta kitą žingsnį, dar prieš investuojant į vizualus.

Struktūra nėra apie tai, ar viskas pasiekiama per „3 paspaudimus“. Tas mitas dažnai nukreipia į neteisingą pusę. Svarbiau vienas dalykas: ar yra aiškus kelias iki svarbiausių atsakymų, kurių žmogus ieško dabar.

Toliau esantys testai yra paprasti. Jiems nereikia dizaino. Užtenka meniu juodraščio, kelių puslapių pavadinimų ir bazinio turinio plano.

1) 10 sekundžių meniu testas

Parodykite žmogui jūsų meniu (arba svetainės medžio juodraštį) 10 sekundžių. Tada paslėpkite ir paklauskite: „Kur eitum, jei tavo problema būtų X?“

Pasirinkite konkrečią problemą, ne abstraktų klausimą. Pavyzdžiui: „Reikia integracijos su mokėjimais“, „Norim perkelti svetainę į WordPress“, „Svetainė lėta ir reikia sutvarkyti“, „Reikia palaikymo po paleidimo“.

Jei žmogus dvejoja arba renkasi atsitiktinai, problema dažniausiai yra ne meniu „grožis“, o pavadinimai ir hierarchija. Mano praktikoje meniu pavadinimai turi būti tokie, kad žmogus galėtų spėti turinį be aiškinimo telefonu.

Mažas vertinimas: jei jums reikia pridėti skliaustelius ir paaiškinimus prie beveik kiekvieno meniu punkto, struktūra dar neaiški.

2) „Atsidarau vidinį puslapį“ testas

Atsidarykite bet kurį vidinį puslapį taip, lyg žmogus būtų atėjęs iš nuorodos, o ne iš pradžios. Tada patikrinkite tris dalykus.

Ar per pirmas 5 sekundes aišku, kas tai per puslapis.
Ar aišku, kam jis skirtas (kam tai aktualu).
Ar aiškus kitas žingsnis.

„Kitas žingsnis“ nereiškia agresyvaus mygtuko. Tai gali būti nuoroda į susijusią paslaugą, procesą, kainodaros logiką, kontaktus ar DUK. Svarbu, kad žmogus neliktų aklavietėje.

Jei puslapis atrodo kaip „gražus tekstas be tikslo“, tai struktūros signalas. Dizainas to neišspręs. Jis tik gražiau paslėps problemą.

3) Turinio inventorius: dubliavimų paieška

Turinio inventorius yra paprastas sąrašas, ką iš tikrųjų turite svetainėje: puslapiai, jų paskirtis, ir kam jie skirti. Viena eilutė vienam puslapiui.

Tada pasižiūrėkite, ar nėra dubliuojamų puslapių su ta pačia paskirtimi. Klasikinis pavyzdys: kelios „paslaugos“ versijos.

„Paslaugos“ ir „Ką darome“ ir „Sprendimai“ – bet visur iš esmės tas pats.
Atskiras „WordPress“ puslapis, kuris dubliuoja bendrą „Svetainių kūrimas“ puslapį.
„Kainos“ ir „Paketai“ – bet nėra aišku, kuo jie skiriasi.

Dubliavimas dažnai atsiranda ne iš blogos valios, o iš istorijos: vieną puslapį sukūrėte prieš metus, kitą pridėjote „nes reikėjo“. Bet žmogui tai reiškia pasirinkimą be kriterijų. O jums tai reiškia daugiau vietų, kur reikia atnaujinti tą pačią informaciją.

Praktinis sprendimas: jei du puslapiai atsako į tą patį klausimą, palikite vieną kaip pagrindinį, o kitą arba sujunkite, arba perorientuokite į aiškiai kitą paskirtį. Išimtis pateisinama tik tada, kai auditorija ir situacija tikrai skiriasi, ir jūs tai galite aiškiai įvardinti vienu sakiniu.

Kaip suprasti, kad struktūra jau pakankamai gera dizainui

Jei žmogus per 10 sekundžių gali nuspėti, kur eiti su konkrečia problema, jei bet kuris vidinis puslapis paaiškina save ir rodo kitą žingsnį, ir jei turinio inventoriuje nėra „dviejų tų pačių“ puslapių, jūs turite tvirtą pagrindą.

Tada dizainas tampa ne gelbėjimo operacija, o pastiprinimas. Taip ir turi būti.

Dažnos klaidos, kai pradedama nuo dizaino

Klaidos, kurias dažniausiai tenka taisyti po paleidimo, nes graži išvaizda buvo sutvarkyta anksčiau nei kelias iki sprendimo.

Kai projektas startuoja nuo maketų, dažnai gaunasi paradoksas: puslapiai atrodo tvarkingi, bet žmogus vis tiek blaškosi. Ne todėl, kad „blogas dizainas“. Todėl, kad nebuvo iki galo sudėliota, kokiu keliu lankytojas turi nueiti nuo klausimo iki sprendimo.

Žemiau yra penkios klaidos, kurias realiai tenka taisyti po paleidimo. Jos kainuoja laiką, nes tada jau reikia ne „pagražinti“, o perstatyti struktūrą, turinį ir nuorodų logiką.

Pradžios puslapis kaip plakatas: gražu, bet neveda į sprendimą

Dažnas variantas: didelis hero blokas, gražus sakinys, keli bendri pažadai, ir toliau dar šiek tiek gražių blokų. Bet žmogus su konkrečiu poreikiu neranda, kur pasukti.

Praktinis patarimas: pradžios puslapyje aiškiai išskirkite 2-4 dažniausius „atėjimo scenarijus“ ir duokite jiems kryptį. Pavyzdžiui: „reikia naujos svetainės“, „reikia sutvarkyti greitį“, „reikia priežiūros“. Jei to neįmanoma pasakyti trumpai, tai signalas, kad pasiūlymas dar per miglotas.

Per daug vienodų puslapių: skirtingi pavadinimai, tas pats turinys

Čia klasika po dizaino starto: sukuriami atskiri puslapiai vien todėl, kad „taip gražiau išsiskaido“, bet turinys kartojasi. „Services“, „Solutions“, „What we do“ – ir visur tas pats tekstas, tik perrašytas.

Poveikis paprastas: žmogus pasimeta, nes turi rinktis be kriterijų. Patarimas: kiekvienas puslapis turi atsakyti į kitą klausimą. Jei du puslapiai atsako į tą patį, palikite vieną pagrindinį ir kitą arba sujunkite, arba padarykite aiškiai kitokios paskirties.

Meniu išsipūtimas, nes „viskas svarbu“

Kai struktūra neapspręsta, meniu tampa sandėliu. Pridedama „dar vienas punktas“, nes kažkas viduje įmonės pasakė, kad tai svarbu. Rezultatas: žmogus mato 10-14 pasirinkimų ir nei vienas neatrodo akivaizdus.

Praktika, kuri veikia: pagrindiniame meniu palikite tik tai, kas reikalinga pirmajam sprendimui. Visa kita tegul gyvena vidiniuose puslapiuose kaip nuorodos ir aiškūs „kiti žingsniai“. Mažas vertinimas: jei meniu reikia aiškinti skambučio metu, jis jau per ilgas arba per abstraktus.

Kontaktas paslėptas arba keli skirtingi kontaktavimo būdai be logikos

Kai pradedama nuo dizaino, kontaktas kartais tampa „estetiniu“ elementu: mažas linkas porašte, forma kažkur giliai, arba penki skirtingi mygtukai skirtingose vietose. Žmogus tada nežino, koks yra normalus būdas kreiptis.

Patarimas: pasirinkite vieną pagrindinį kontaktavimo kelią ir darykite jį nuoseklų visoje svetainėje. Kiti būdai gali likti kaip alternatyvos, bet su logika. Pavyzdžiui: forma bendroms užklausoms, el. paštas, jei reikia siųsti failus, ir telefonas tik tada, jei realiai atsiliepiate ir tai yra jūsų darbo procesas.

Nėra ryšio tarp paslaugų ir projektų (žmogus nemato įrodymo)

Dar viena dažna klaida: yra „Services“ puslapis ir yra „Work“ puslapis, bet jie vienas su kitu nesusikalba. Paslaugos aprašytos bendrai. Projektai gražūs, bet neaišku, ką ten tiksliai darėte ir kaip tai susiję su paslaugomis.

Praktinis sprendimas: kiekvienoje paslaugaus skiltyje įdėkite 1-3 susijusius projektus ar pavyzdžius, kurie realiai įrodo tą pačią temą. O projekto puslapyje aiškiai nurodykite, kokios paslaugos buvo suteiktos ir kokia buvo užduotis. Čia nereikia ilgų istorijų. Užtenka konkretaus sąrašo ir vieno trumpo paaiškinimo.

Jei pradžioje susidėliojate vartotojo kelią ir puslapių paskirtis, dizainas tampa paprastesnis. Ir sprendimų vėliau būna mažiau. Tai geras ženklas.

FAQ

„Struktūra“ man reiškia, kaip žmogus pereina per svetainę nuo pirmo įėjimo iki veiksmo. Tai puslapių hierarchija (kas yra pagrindinis puslapis, kas priklauso paslaugoms, kas yra pagalba), navigacija, vidinės nuorodos tarp susijusių temų ir aiški kiekvieno puslapio paskirtis.

Praktiškai tai matosi turinio blokų sekoje: ką parodote pirmiausia, kokius atsakymus duodate antra, ir kur nukreipiate toliau. Jei kiekvienas puslapis turi vieną aiškų tikslą, o nuorodos veda į logišką kitą žingsnį, dizainui lieka tik padaryti tai lengvai perskaitoma.

Ne. Dizainas svarbus, nes jis padeda suprasti ir pasitikėti. Bet jis nepataiso painios struktūros. Jei žmogus neranda, kur jam eiti, gražūs blokai tik užmaskuoja problemą ir dažnai ją pagilina.

Praktikoje geriausiai veikia tokia seka: pirma susitariam dėl vartotojo kelio, puslapių paskirties, meniu logikos ir aiškių „kitų žingsnių“. Tada dizainas tampa paprastas ir nuoseklus, nes jam nebereikia „išgelbėti“ turinio, o tik tvarkingai jį pateikti.

Pradėkite ne nuo dizaino taisymų, o nuo struktūros audito. Paimkite 2-4 dažniausius vartotojo atėjimo scenarijus ir perėjkite svetainę kaip klientas: ar meniu veda į konkretų sprendimą, ar yra dubliuojamų puslapių su tuo pačiu atsakymu, ar paslaugos susietos su realiais pavyzdžiais, ir ar kontaktavimo kelias yra vienas, nuoseklus.

Toliau susirašykite, kur žmogus sustoja ir kodėl: per daug pasirinkimų, abstraktūs pavadinimai, „sandėlio“ meniu, neaiškūs mygtukai. Iš to gausite trumpą darbų sąrašą, kur pirmiausia sutvarkote kryptį ir logiką, o tik tada tvarkote atskirus puslapius ir turinį.

Dažniausiai mažam verslui pakanka kelių aiškių puslapių, bet tikslus skaičius priklauso nuo to, kiek turite skirtingų paslaugų ir kiek jos skiriasi pagal sprendimo kelią. Jei paslaugos labai panašios, geriau vienas stiprus paslaugų puslapis su aiškiomis skiltimis, o ne keli beveik vienodi puslapiai.

Žiūrėkite į puslapius kaip į atsakymus į skirtingus klausimus: kas jūs, ką darote, kaip tai vyksta, pavyzdžiai ir kontaktas. Jei naujas puslapis neatsako į naują klausimą ir neveda į konkretų kitą žingsnį, jis greičiausiai tik prideda triukšmo.

Geras testas paprastas: ar žmogus, pirmą kartą atėjęs į svetainę, be jūsų paaiškinimų per 5-10 sekundžių mato 2-3 aiškius veiksmus, kurių jam realiai reikia (pvz., paslaugos, projektai, kontaktas). Jei jis ima skaityti meniu kaip sąrašą ir vis tiek nežino, kur spausti, meniu per didelis arba per abstraktus.

Peržiūrėkite punktus ir paklauskite trijų dalykų: ar nėra dubliavimo (pvz., „Paslaugos“, „Sprendimai“, „Ką darome“ apie tą patį), ar kiekvienas punktas veda į puslapį su aiškiu tikslu, ir ar tas tikslas skiriasi nuo kitų punktų. Jei negalite vienu sakiniu pasakyti, kam skirtas konkretus punktas, jis dažniausiai turėtų keliauti į vidinį puslapį kaip nuoroda, o ne būti pagrindiniame meniu.

Atskiri paslaugų puslapiai verti tada, kai kiekviena paslauga sprendžia kitą problemą ir žmogus užduoda kitus klausimus. Pavyzdžiui: „nauja svetainė“, „greičio tvarkymas“, „priežiūra“ – skiriasi situacija, procesas, įėjimo informacija ir kitas žingsnis, todėl atskiri puslapiai padeda kelionei.

Vieno puslapio užtenka, kai skirtumai yra tik pavadinime ar komplektacijoje, o realiai atsakinėjate į tą patį klausimą. Jei tenka perrašinėti tą patį tekstą į „Services“, „Solutions“ ir panašius, tai signalas jungti: palikite vieną aiškų paslaugų puslapį su sekcijomis, o atskirus kurkite tik tada, kai atsiranda realiai kitokia paskirtis.

Žodis iš ekspertų

Dirbdami su WordPress projektais dažnai matome tą patį: žmonės nori pradėti nuo vaizdo, o paskui stebisi, kad svetainė nesiveda per aiškius žingsnius. Mes dažnai matome, kad paprastas antraščių (H1-H3) patikrinimas iškart parodo, ar puslapis turi kryptį, ar tik gražiai sudėtas tekstas be kelionės.

Jei tenka rinktis, rinkčiausi struktūrą net tada, kai dėl to dizainas pradžioje atrodo kuklesnis. Dizainą galima nuosekliai tobulinti, bet jei pati informacija sudėta be logikos ir aiškaus kito žingsnio, vėliau tai taisyti kainuoja daugiausia laiko ir nervų.

Panašūs straipsniai

Peržiūrėkite kitus mūsų ekspertų sukurtus straipsnius apie svetainių kūrimą. Galbūt rasite Jums įdomias temas.